Sveiki

Štai ir viskas. Paskaičiau aš knygą ir pastebėjau paprastą dėsningumą - mano mintys visą laiką sukosi būtent į tą pusę, kuri ir yra knygoje. Galbūt kartais klydau, kartais didesnį lankstą dariau, bet viskas paprasta ir elementaru, kiekvienas galime mesti rūkyti.
Tas paskaitymas padėjo atsigręžti į visą savo rūkymo istoriją. Pvz. mano draugai tikriausiai girdėdavo žodį "metu" iš manęs daugiau nei 10 kartų per metus. Taip pat pastebėjau, kad nuo pačios pradžios kai pradėjau rūkyti, visą laiką mėginau mesti. Ir kiekvienas iš bandymų būdavo vis sėkmingesnis, jei tik pozityviai žiūrėdavau.
Taigi, kaip ir kiekvienas iš draugų skaičiusių tą knygą negaliu pasakyti, kas joje parašyta. Tačiau galiu pasakyti, kad galima ir be knygos, tik kam tiesti kelią per džiungles pačiam jei jis jau nutiestas.
Mečiau ir džiaugiuosi. Sėkmės jums!

Piktai.

I. Susirask, ką veikti:
1. Kai lauki stotelėje
2. Kai neturi ką veikti (o tai didelis melas sau, nes visada yra ką veikti)
3. Kai kamuoja nerimas
4. Kai eini iš proto
5. Kai draugai rūko
II. Susikurk valios. Jei šiandien buvo sunkiausia diena ir ją iškentei nepaskambinęs žmogui, kuris padėtų ją iškęsti - iškęsi ir dar sunkesnę. Kodėl turi kęsti? Todėl kad nesi silpnavalis idiotas.
III. Išmok atsisakyti. Nejau tiki kiekvienu, kuris šneka nesąmones ir įrodinėja tiesas, kuriomis labiausiai bomžai tiki? Pvz. Jei pasakysi, kad negersi draugams, tai jie tave nugirdys arba jei sakysi kad metu rūkyti, atsiras tiek pasiūlymų, kad negalėsi atsisakyti. Melas ir saviapgaulė. Tikriausiai kiekvienas savo mieste rasite po bomželį. Paklauskite ar jie tuo tiki. Sužinosite kokie nuostabūs buvo jaunystėje.

Kodėl bijome sakyti, kad cigaretės yra narkotikai? - O jie stiprūs ir - legalūs!  Kodėl bijome sakyti kad alkoholis yra narkotikai? - Maža dozė nepakenks per daug, bet lašas po lašo ir akmenį pratašo. Sakysite melas? Tad kodėl daugumoje įmonių pirmadieniais "nėra darbo"? Pirmadienį atsigaivalioti reikia. Studentams irgi panašiai. Mat studentas per savaitę mokytis turėtų tik 2 dienas - teoriškai (pagal visas saviapgaulės teoremas galima išaiškinti, kad įmanoma tik viena mokslo diena). Tačiau nesigilinkime į tai.
Kuo daugiau save apgaudinėsime, tuo giliau klimpsime. Nors ir ne šventieji puodus lipdo, bet yra ir kita pusė. Ir nesakysiu, ką reikia daryti. Kiekvienas mąstome savo galva ir darome logiškas išvadas. Sėkmės mąstant!

Blaškomės

Sveiki, sveiki ir vėl. Blaškomės toliau? Blaškomės. Bet šį kartą jau džiugiai.
Ar kada nors klausote patarimų? Taip, ne, galbūt? Nesvarbu. Bet juk kartais norisi paklausti ir net žinodamas atsakymą vis vien klausi. Klausi ir žinodamas, kad nepasinaudosi tuo patarimu. Tai kam tada klausi? Ir tai šiandien nesvarbu.
Svarbu kas tau patarimą duoda. Svarbu kaip jį pateikia. Svarbu kiek tau jis reikalingas.
Aš ieškojau, prašiau ir kaupiau visų draugų patarimus. Ir vis dar kaupiu. Tačiau geriausi iš jų yra paprasčiausi. Net ir rūkymo klausimu. Sako tiesiog nepirk, venk draugų, kurie rūko ir įgauk imunitetą. Paprasta ar ne? Žinoma paprasta. Tik svarbu buvo kas ir kaip tai pasakė, nes man be galo patiko.
Iš kitos pusės atrodo kad pasaulis skirstosi. Į sveikuolius, į piktnaudžiautojus ir į potraukių vergus. Bet juk kartais ir sveikuoliui norisi papiktnaudžiauti, o jis tada ima graužti morką. O kas sakė, kad tai lengvas kelias?
Laimingiausi tie, kurie nepatyrė to, kas žudo ir teikia malonumų. Laimingiausi tie, kurie greitai persilaužia. Laimingiausi visi kiti? Štai ir problema. Ir lieka du keliai: 1. Būti toliau taip, kaip dabar ir nieko nedaryti; 2. Imti ir keisti viską.
Kurį kelią renkatės JŪS? Tikėsiuosi kad antrasis jums patiks labiau. Nes nebebūsite tiesiog vienas iš tų, kuriam patinka kai už juos viską padaro kiti.

Kitoks požiūris

Žmonės yra vieninteliai padarai pasaulyje, kurie save žudo ir dėl to jaučia pasitenkinimą!! Cha cha! Sena kaip gyvenimas mintis. Bet beprotiškai teisinga. Bet kodėl tas savęs žudymas yra toks malonus? Kodėl nėra sukurta ko nors tokio beprotiškai sveiko ir gero, kas nežudytų?
Meilė sakysite? Ar girdėjote, kad "meilė žudo"? Aš taip. Atmetam.
Seksas? Sveika. Bet kartu ir kiek pavojų!
Atrodo pasaulis susimokęs prieš potyrių ir malonumų ieškantį žmogų. Galbūt iš tiesų reikia eit melstis į bažnyčią kasdien, valgyti sveikai ir iš vis nieko nedoro nedaryti? Bet tai būtų be galo nuo - bo - du!
O iš kitos pusės viena nedorybe daugiau ar mažiau? Koks gi skirtumas?
Taigi. Geriau mažiau. Išmeskime tuos pasakymus "kas (padaręs kažką) neparūko, tam kažkas nebeatsitiks arba tas didžiausias tinginys". Kam šito reikia?
Štai taip aš grįžtu ratais į tą patį egzistencinį klausimą - Kam reikia rūkyti? (Na ir dar pridedu - Kodėl pačiam nutinka rūkymas?)
Savižudžių ir šiaip keistai neveiksnių bei sustabarėjusių žmonių karta esame.
TAI GAL PAJUDAM IR PAKRUTAM? Pasikeiskime.
Kol neatrasime jėgų kažką keisti, tol ir liksime tokiais beviltiškais ir egzistencijos nevertais padarais.
PIRMYN.

Dar viena teorija

Šiandien eilinį kartą skaitytų knygų knygyne ieškojau įdomių knygų. Ir eilinį kartą neradau ko ieškojau, tačiau tokios vietos padeda prigalvoti teorijų. Panašiai kaip ir pokalbiai su pasakoriais.
Taigi pagalvokime kam iš tiesų geriame ir rūkome. Vėl.
Ogi tam kad susirastume partnerį! Argi nekeista? Visi galai susiveda į vieną.
Norėdamas lengviau bendrauti ir atsipalaiduoti žmogus išgeria su draugais. Tada ir dūmą užpeša, o jau susipažinti atrodo tada lengviau kai visi peša dūmus prie kokio baro ar kavinės kaip sąmokslininkai. Kaip mokyklos laikais, ar ne?
Ir iš kur visa tai atėjo?.. Tai labai paprasta. Tereikia pažiūrėti, bet kokį filmą ir matysite netiesiogines rūkymo reklamas. O jos iš tiesų geros.
Bet tikros pažintys ne per kvaišalus ateina. Pagalvokite kokia jums nauda iš butaforijos ir tylių mažų sąmokslų.

Baras!

Vakar nusprendžiau perskaityti tą nuostabiąją knygą. Nežinau kiek tai buvo protingas nuosprendis, nes jis atėjo bokalas po bokalo. Turėtų būti smagu.
Papasakosiu kas ten gero ;}

Vaistas!

Ar kada nors galvojote, kad yra visagalis vaistas? Koks nors? Kad ir prieš rūkymą.
Yra?
Ar tikrai?
Sakote ta knyga? Visiem padėjo?.. Galbūt. Deja, taip ir nesuvokiau kam skaityti smegenis plaunančią mašiną. Dar nesu toks desperatiškas, kad griebčiausi šiaudo. O ir man pačiam labiau patinka žaisti proto žaidimus bei juos kurti, nei tiesiog pasiduoti. Bet mėginkite jei tai gelbsti. O aš geriau pašvystuosiu su Fuko "Švytuokle"...
Sakote yra pleistrų ir dar visokių ten kramtomųjų gumų? Kam jos? Nikotinas su priemaišom. Štai taip ir pasijauti narkomanu. Man tiesiog patiko pūsti dūmus. Galbūt tai manierizmas.
Išbandykite savo valią.
Tik patys darote sprendimus ir pasirinkimus.

Ne ne :}

Žinote, juokinga kai žmonės sako nedaryk to, nedaryk ano. Lyg tai galėtų ką nors pakeisti arba priversti žmogų tikrai nedaryti. Jau vaikų nebemokome neiginiais. Kodėl negalima teigti prieš neiginį? Tiesą sakant galima, tik seni įpročiai tokie jau.
Ir šiaip neiginiai sukelia poreikį maištauti ir nepasiduoti spaudimui, o paskui net pasidavus vis vien tyliai sau slapukauti ir daryti tą patį.
Taigi, kvėpuokite oru, kvepėkite ir šypsokitės. Šeštadienis juk ;)

Reklamos 1

Kodėl tos kvailos reklamos prieš rūkymą niekam nepadeda? Ir kam jas daro? Tikriausiai žmonės neturi ką veikti. Visiškai neatsižvelgiama į tikslines auditorijas. Tiesą sakant pažiūrėjęs daugumą iš jų iš karto užsimanau parūkyti. Tabako kompanijų sąmokslas? Pažiūrėkite filmą "Ačiū, kad rūkote". Nors ir ne apie nerūkymą, bet sukrečia. O pagrindinis aktorius rūkalius ir per visą filmavimą nei cigaretės nesurūkė.
Verčia susimąstyti.

Metaforos ir aliuzijos

Pagalvokite kiek kartų gyvenime švaistėte savo laiką. Aš šiandien galvoju ir prisimenu keistą dialogą:
-Pailsėsite kai numirsite.
-O jei nemirsiu?
-Visą gyvenimą juk negyvensi...
Pamąstykite. Ir dar kartą savęs paklauskite: "Kiek galiu švaistyti savo laiką be reikalo?"
Aš noriu gyventi visą gyvenimą.

Kam skaičiuoti dienas?

Ir štai savianalizės rezultatas. Supratau, jog dienų skaičiavimas yra viena didžiausių problemų. Tai tas pats kaip skaičiuoti laiką, kai nekvėpuoji. Bet kam jį skaičiuoti kai nerūkai? Iš esmės man tai sukelia tik dar didesnį norą grįžti. Iš kitos pusės gali pasididžiuoti ir pasidžiaugti sakydamas konkretų skaičių... Tik tas skaičius kuo toliau, tuo tikslesnis darosi, net iki tokių kraštutinumų, kad sekundžių tikslumu gali pasakyti kiek nerūkei. Taigi. Geriau pamiršiu, kad rūkiau arba mėginsiu nekreipti dėmesio į šį klausimą. Taip bus paprasčiau ir maloniau.

Tikiuosi pamirš ir mano aplinkiniai.

Dar kažkas nesusikontempliavo mano pilnai savianalizei... Laukite tęsinio!

Viskas iš pradžių

Silpnybė. Nuopuolis ir vėl.
Na ir kas? Pradedu iš naujo. ne šventieji puodus lipdo, bet po vakarykščio nuopuolio gėda. Gėda ne šiaip sau. Gėda dėl to, kad tyliai bandžiau save apgauti, juk visa tai - dėl manęs paties.
O dabar vėl maratonas malonumų. Taigi diena NR. 1 antra versija.
Svarbiausia savianalizė. Pasitaisysiu.
Ir supratau, kad vakarykštė 1 cigaretė galėjo pavirsti milžiniška lavina - pakeliais ir blokais. Taip dažniausiai ir būna, bet ne šį kartą. Ištvėrus - lengvesnė abstinencija. O ir mano baklažanų ikra šiandien nuostabiai skani.
Smagaus penktadienio!

Diena Nr. 5

-Einam parūkysim.
-Aš nenoriu.
-Vaišinu.
-Ne man gerai ir aš visai nebenoriu.
-Tai neinam parūkyti?
-Einam, tu parūkysi, o aš pasėdėsiu.
-Keista, kai tu, Ugniau, sakai "tu parūkysi, o aš pasėdėsiu".

Diena Nr. 4 arba diena po sunkiosios abstinencijos

       Šią dieną savijauta iš tiesų geresnė, bet... Ar jums būna tokių dienų kai viskas erzina ir nesiseka? Būtent! Ši diena ir yra tokia. Ir tai tiesa - stresas skatina pūstelti dūmą. Ar mes susikuriame stresą, kad turėtume pretekstą parūkyti?.. Kitas klausimas, kas tas stresas? Tikriausiai kažkokia piktoji dvasia, kuriai žmonės nusprendė suversti kaltę už savo pačių nuklydimus. Bent šiuo atveju.

       Šiandien atsigavo ir skonio jutimai. Dabar vėl galiu ragauti maistą, kaip gurmanas. Vėl galėsiu gaminti ir mėgautis prancūziška kulinarija! Tik teks palaukti, nes rūkymas ekonominės naudos tikrai neatnešė...

       Paskaičiuokime! Per savaitę rūkant reikia 2 pakelių cigarečių = 7,80 Lt x 2 = 15,60 Lt. Vidutiniškai 1 mėnesyje yra 4 savaitės, taigi 4 x 15,60 Lt= 62,4 Lt. Metuose yra 52 savaitės, taigi 52 x 15,60 = 811,2 Lt! Ir čia be penktadienių, savaitgalių šventimų ar šiaip švenčių, kai vienam vakarui minimali dozė yra pakelis ar du...   

       Ir vėl išvengiau susitikimo su savo draugais. Ar minėjau kad iš jų visų yra galbūt 3 ar 4 nerūkantys, o dažniausiai bendrauju su tais meniškos prigimties individais, kuriems rūkymas neatsiejama kūrybos dalis? Taigi, ryt arba poryt.

Laukite tęsinio.

Diena Nr. 3

     O buvo lengviau nei tikėjausi.

Išsikrenkštus ryte užpuola erzelis. Kaip visuomet. Iš pradžių maniau, kad erzina žmonės ir kiti padarai... Pasirodo tai buvo kvapai. Taip! Tai ta diena kai grįžta sustiprėjusi uoslė. Pasaulis dvokia ir gąsdina!

     Prisitaikiau iki pusiaudienio. Nuostabi ta organizmo adaptacija. Ir merginos taip seniai nekvepėjo savo gaiva. Vaikštau išsišiepęs kaip mėnulis, o mintys dar gražesnės... Neskaitant tų nukrypimų į cigaretės pusę. Vis pagaunu save apmąstymuose apie cigaretes. Tada vėl grįžtu prie merginų. Taip pirmyn ir atgal... Velniava. Nuo blogio prie grožio.

     Ir suprantu kodėl žmonės tampa stori, kai atsikrato cigaretės. Jie punta! Taip. Tai žvėriškojo alkio diena.

Šiandien nenoriu galvoti apie praeities išbandymus.

     Šiandien pasisekė nes nesutikau cigaretės bendražygių, nes susitikimai laukia ryt...

     Palinkėkite sėkmės!

2 diena

      Jokios kavos! Ypač ryte. Neužmirškite to.

      Ši diena prasidėjo taip kaip ir tikėjausi. Ne pirmas kartas juk... Kosulys ir šlykštus skonis burnoje – pagrindiniai antrosios dienos simptomai. Tik niekaip neišsikosėji, o mintyse žinai kas  tave puikiai išgelbėtų. But I‘m not coming back.

      Koks jūsų rekordas? Ta prasme, kiek?.. Išdidžiai pareikšdavau, jog per vieną vakarą keturi pakelius supešiau. Na ir kas. Tai stebina, bet pasekmės irgi gražios. Kam nepatiktų pakosėti krauju ar visą laiką burnoje jausti šleikščiai saldų skonį?

      Ties pusiaudieniu ima skaudėti plaučius ir kartais suduria širdį – organizmas priešinasi. Kartais jautiesi kaip mazochistas, tik nereikia nei badytis nei išsiplakti.

      Gerai. Išsispjaudom ir ignoruojam.

      Ryt bus sunkiau!

Nuosprendis ir pirmoji diena

     Sveiki,

     ar kada nors mėginote mesti valgyti? Galbūt mėginote mesti kvėpuoti? O gal šiaip užsiiminėti gyvybiškai svarbia veikla?.. Taip? Ne? Nesvarbu. Bet tikriausiai pajutote kaip tai svarbu ir daugiau taip nedarėte? Tikiuosi.

     Man derėtų prisistatyti. Esu Ugnius. Žmonės sako, kad esu veiklus. Iš tiesų sugebu nuveikti daug, sustoti neturiu laiko, o ir manoji veikla yra pakankamai įvairi - nuo studentiškų organizacijų iki aktyvaus dalyvavimo visuomeninėje veikloje. Manau pakaks?

     Taigi, pagalvokime apie tuos gyvybiškai svarbius poreikius. Valgyti, gerti, kvėpuoti, tuštinis. Ko dar reikia? A! Socialiniai poreikiai. Be bendravimo žmonėmis nebūtume. Dar kažkas sakė, jog nepatenkinus socialinių poreikių užplūs ir ligos... Nelabai tikiu, bet mano šnekumo pavydėtų net sociologas.

     Tenkindamas socialinius poreikius įgauni ir įpročių. Šnekėjimo maniera, gėrimo įpročiai, rūkymas. Pamėginkime vieno iš jų atsikratyti. Tiesą sakant maištauju prieš viską. Nenoriu būti kaip visi, todėl pradėsiu nuo bjauriausio ir lengviausiai atsikratomo – rūkymo.

     Tiesą sakant mėginau mesti rūkyti vis dažniau ir dažniau... Mano bandymai tęsiasi jau 3 metus. Pradėjau rūkyti prieš 4. Nekažką ar ne? Ir tie bandymai kaskart vis dažnėjo, kol galiausiai ėmiau mėginti mesti kas savaitę. Bet gana verkšlenti. Kuo dažniau mėgini, tuo daugiau klaidų pastebi.

     Taigi šiandien yra pirma diena be cigaretės. Kuo mažiau mąstau, tuo mažiau jos noriu. Bet minčių juk nesuvaldysi... Žinau kad abstinencija nuo cigarečių visada skausminga. Pamėginkite ir jūs.

Ketinu nebepasiduoti.