2010 m. spalio 4 d., pirmadienis

Diena Nr. 3

     O buvo lengviau nei tikėjausi.
Išsikrenkštus ryte užpuola erzelis. Kaip visuomet. Iš pradžių maniau, kad erzina žmonės ir kiti padarai... Pasirodo tai buvo kvapai. Taip! Tai ta diena kai grįžta sustiprėjusi uoslė. Pasaulis dvokia ir gąsdina!
     Prisitaikiau iki pusiaudienio. Nuostabi ta organizmo adaptacija. Ir merginos taip seniai nekvepėjo savo gaiva. Vaikštau išsišiepęs kaip mėnulis, o mintys dar gražesnės... Neskaitant tų nukrypimų į cigaretės pusę. Vis pagaunu save apmąstymuose apie cigaretes. Tada vėl grįžtu prie merginų. Taip pirmyn ir atgal... Velniava. Nuo blogio prie grožio.
     Ir suprantu kodėl žmonės tampa stori, kai atsikrato cigaretės. Jie punta! Taip. Tai žvėriškojo alkio diena.
Šiandien nenoriu galvoti apie praeities išbandymus.
     Šiandien pasisekė nes nesutikau cigaretės bendražygių, nes susitikimai laukia ryt...
     Palinkėkite sėkmės!


1 komentaras:

  1. Mano tėvas prarūkė ~30 metų. Kažkas užplaukė ir metė. Rūkyti ir gerti. Negėrė 9 metus. Dabar pensijoj, tad butelaitį suraito kartkartėm. Mėgaujasi, sako. Be cigarečių.
    Kramtomąją nepatiko žiaumoti, buvo įnikęs į karamelinius saldainius. Teisingai, kitas pavadinimas - "čiulpinukai". Sunkiai suvokiu tą kiekį, kurį sugraužė. Rimtai. Droždavo juos priekiniais dantimis. Aišku, jų (priekinių) jau nebėra. Bet nebėra ir poreikio: nei rūkyti, nei čiulpinukus griaužti. Šokoladiniai dabar apyvartoje.
    Paerzindamas paguosiu - ne 30 metų rūkei, vadinasi priekiniai dantys liks net jei į saldainius įniksi. :]

    AtsakytiPanaikinti