Sveiki,
ar kada nors mėginote mesti valgyti? Galbūt mėginote mesti kvėpuoti? O gal šiaip užsiiminėti gyvybiškai svarbia veikla?.. Taip? Ne? Nesvarbu. Bet tikriausiai pajutote kaip tai svarbu ir daugiau taip nedarėte? Tikiuosi.
Man derėtų prisistatyti. Esu Ugnius. Žmonės sako, kad esu veiklus. Iš tiesų sugebu nuveikti daug, sustoti neturiu laiko, o ir manoji veikla yra pakankamai įvairi - nuo studentiškų organizacijų iki aktyvaus dalyvavimo visuomeninėje veikloje. Manau pakaks?
Taigi, pagalvokime apie tuos gyvybiškai svarbius poreikius. Valgyti, gerti, kvėpuoti, tuštinis. Ko dar reikia? A! Socialiniai poreikiai. Be bendravimo žmonėmis nebūtume. Dar kažkas sakė, jog nepatenkinus socialinių poreikių užplūs ir ligos... Nelabai tikiu, bet mano šnekumo pavydėtų net sociologas.
Tenkindamas socialinius poreikius įgauni ir įpročių. Šnekėjimo maniera, gėrimo įpročiai, rūkymas. Pamėginkime vieno iš jų atsikratyti. Tiesą sakant maištauju prieš viską. Nenoriu būti kaip visi, todėl pradėsiu nuo bjauriausio ir lengviausiai atsikratomo – rūkymo.
Tiesą sakant mėginau mesti rūkyti vis dažniau ir dažniau... Mano bandymai tęsiasi jau 3 metus. Pradėjau rūkyti prieš 4. Nekažką ar ne? Ir tie bandymai kaskart vis dažnėjo, kol galiausiai ėmiau mėginti mesti kas savaitę. Bet gana verkšlenti. Kuo dažniau mėgini, tuo daugiau klaidų pastebi.
Taigi šiandien yra pirma diena be cigaretės. Kuo mažiau mąstau, tuo mažiau jos noriu. Bet minčių juk nesuvaldysi... Žinau kad abstinencija nuo cigarečių visada skausminga. Pamėginkite ir jūs.
Ketinu nebepasiduoti.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą